- savvalė
- savvãlė sf. (2) KŽ 1. N, [K] žr. savivalė: Bedieviui savvale elgiančiam, pavargulis tur kentėti CII627. 2. (neol.) elgimosi laisvė: Jie norėjo pralobti, pelnyti karišką garbę, pelnyti atskirumą ir savvalę A1884,107.
Dictionary of the Lithuanian Language.